Berry, don't bother, I think you have already read this, but Kiri wasn't able to read my handwriting so I'm posting it.
***
Ore tvyrojo kaitra. Jūra, atrodė, vos bangavo lengvai supdama saulės kepinamą salą. Visi keturi jos gyventojai savaip mėgavosi popiete: Lotė kiek kebliai bandė įsikarti į nedidukės pušies viršūnę, Maksas snaudė hamake, ištemptame paunksmėje. Ulrikas tuo tarpu aprišo ilgą virvę apie pušies kamieną pakrantėje, o pats pūkštelėjo į vandenį, laikydamasis už kilpos. Šaltas purslų lietus nusileido tiesiai ant saulėje tysančios Saros. Ji nepatenkinta atsisėdo.
-Ką čia dirbi?
-Maudausi, - išsišiepė Ulrikas ir paniro po vandeniu.
Sara apsimetė jo nepastebėjusi ir nusisuko. Artėjo antra valanda. Saulė kepino taip stipriai, kad nuo žemės kylantis įkaitęs oras virpėjo, o ant uolų buvo galima kepti kiaušinienę. Ulrikas pagaliau išsiropštė iš vandens ir nulapsėjo pasiimti rankšluosčio. Iš pušies tuojau šlumštelėjo Lotė ir atkurnėjo į pakrantę.
-Aš irgi noriu, Ulrikai, palik virvę!
-Mhm, -atsiliepė Ulrikas iš po rankšluosčio.
-Aš trečia!-galiausiai apsisprendė ir Sara.
Lotė nukurnėjo į namą ir tuojau pat grįžo apsivilkusi maudymosi kostiumėlį rudais taškučiais. Tada, šiaip ne taip išžvejojusi iš vandens kilpą, niurktelėjo į bangas. Atsiritusi banga staiga bloškė ją atgal, užpylė veidą. Pasigirdo neaiškus burbuliavimas, bet bangai atslūgus Lotė vis dar laikėsi virvagalio, kosėjo ir gaudė orą.
-Fu, kaip sūru! Ir traukia kaip reikalas!..
Nepaisant to, rudaplaukė turškėsi gerą penkiolika minučių. Sara su dideliu susikaupimu vartė vieną senų „L'Officiel“ numerių iš savo kolekcijos. Kai Lotė vargais negalais užsikeberojo ant akmenų, ji numetė žurnalą ant patiesalo ir įsikibusi virvės atsargiai nulipo nuo uolos krašto.
***
Po maudynių šaltose bangose Lotė ko ne drebėjo. Susigūžusi į rankšluostį ji greit grįžo į virtuvę ir ėmė ieškoti ko nors valgomo. Nieko paruošta neradusi išsitraukė iš šaldytuvo miltų, pieno, kiaušinių ir užmaišė tešlą. Keptuvėjė čirkšdami pasklido pirmieji blynai, o namelyje - kepinių kvapas. Todėl Ulrikas ir Maksas taip pat greit atsirado virtuvėje, tik jiems teko palaukti kol Lotė prisivalgys pati. Laimė, tešlos buvo nemažai.
-Ei, nu tau jau užteks, priaugsi tiek svorio kad medžių šakos neišlaikys, - krizendamas pareiškė Maksas.
-Gerai, tai aš jum jau palieku, skanaus! - nusikvatojo Lotė ir užmaukšlino prijuostę jam per galvą. Ulrikui įteikė lopetėlę ir nusitvėrusi sulčių pakelį nubildėjo pro duris.
Ulrikas nužvelgė Maksą taip lyg ketintų jį užmušti su blynų lopetėle.
Lotei dingtelėjo, kad jau kuris laikas niekur nematė Saros. Viduj jos nebuvo, tad greičiausiai dar tebeguli lauke su senu žurnalu. "Keista, kad išsimaudžiusi neparėjo pasišildyt",- pamanė Lotė. Apėjusi ratą aplink namelį nieko nepamatė. Patiesalas pievoje taip pat buvo tuščias. Staiga žvilgsnis užkliuvo už drabužių krūvos ant jo. - "Negi ji vėl vandeny?.." Lotė priėjo prie uolos krašto. Bangos siūravo tą patį virvagalį, tik nutrūkusiu galu. Kelias minutes ji bukai spoksojo į virvę. Tada šuoliais pasileido namelio link, atbloškė duris ir užriko:
-Sarą nunešė! Greičiau! Virvė nutrūko!
Maksas išpūtė akis ir pašoko nuo stalo.
-Kas kur nunešė?! Kokia virvė?.. - jis net nespėjo nuryti kąsnio.
-Ateikit! Dabar! - Lotė išbėgo atgal.
Maksas išpuolė paskui ją. Ulrikas ramiai pabaigė blyną ir išėjo paskutinis.
Visi nuskubėjo prie maudynių vietos, bet Saros niekur aplink nesimatė. Maksas rinko gelbėjimo tarnybos numerį. Baigęs kalbėti pranešė:
-Jie bus tik po pusvalandžio. Ką darom?
Lotė pašiūrėje aptiko pripučiamą valtį ir dabar jėga tempė Ulriką jos pripūsti.
-Mes turim valtį ir plauksim jos ieškoti! O kažkas pasiliks čia.
-Ne! Aš neplauksiu į atvirą jūrą su pripučiama valtim, - Ulrikas piktai nusipurtė jos rankas ir pasitraukė atatupstas.
-O tai ką daryt?? Palikt ją plūduriuot kažkur vidury vandenyno!? - Lotės balsas pakilo kokia oktava.
-Gali plaukti, jei nori. Aš tau netrukdau, - atkirto Ulrikas.
-Lote, niekas neplauks su ta valtim. Tu irgi, - galiausiai įsiterpė Maksas.
Jis pabandė uždėti ranką jai ant peties, bet Lotė išsilenkė ir piktai dėbtelėjusi nužingsniavo pašiūrės link.
Maksas atsisuko į Ulriką:
-Mes negalim jos išleist.
-Kodėl?
-Kaip, "kodėl"? Nes turėsim du žmones dingusius jūroj vietoj vieno.
-Tai kuo aš čia dėtas?
-Nežinau, gal pasakyk jai ką nors?
-Kodėl aš? Eik pats ir sakyk.
-Nes tavęs ji bent jau nelaiko visišku asilu! Nors kartais nesuprantu kodėl.
***
Couldn't help it! Perrašiau gal pusę. Atsiprašau už nesąmoningą skyrybą, klaidas, be to patingėjau normalias kabutes gaminti.
Liquorice
No comments:
Post a Comment