Switchy

Siūbavo tamsios bangos.  Kita dalį vandens blaškė vėjo šuorai, vijo lašų sūkurius, kol šie nukrisdavo į jūrą. Kažkur tarp lašų ir bangų suposi  sala. Nedidelė ir tyli, iš lėto yrėsi pirmyn. Nuo pakrantės liaunų pušų saujele atskirtas vasarnamis, du gelsvi kvadratai – tokie būdavo salos vakarai.

Maksas už kito stiklo  baigė daryti atsispaudimus. Atsispyrė nuo lentinių grindų, girgžtelėjo. Jis ėmė stotis. Staiga kažkas šalto taukštelėjo į viršugalvį, net nudiegė. Jis vėl susigūžė ir atsargiai pasitraukė į šoną. Priekaištingai nužvelgė kvadratinį šviestuvą. „Namas liliputams“, - nusprendė eilinį kart. Suirzęs išdunksėjo pro duris. Tamsu. Priėjo prie lango ir dirstelėjo laukan. Lingavo tamsūs šakų siluetai. Krosnis pakurta, trobelėje gan šilta. Voratinkliai, užuolaidos, ir lašai, riedantys stiklu. Galėtų būti jauku...

Kažkas subruzdėjo, tiesiai už nugaros. Jis atsisuko ir nužvelgė kambarį. Pasigirdo? Bet ir vėl - lyg kvėpuotų. Visai šalia. Atsargiai priėjo prie fotelio ir persisvėrė per atlošą. Akimirksnį atrodė, kad raitosi tamsus padaras su daug galūnių. Jis sustingo priešais. Užsimerkė. Nesąmonė, taip nebūna. Atsimerkė. Padaro nebebuvo. Tiksliau, jis įgavo žmogišką pavidalą, apsivertė ant šono ir suniurnėjo per miegus. Keistosios galūnės baigėsi kojinėmis ir riešinėmis. Maksas vos ne prunkštelėjo. Nutraukęs nuo sofos dekį užklojo krėslo gyventoją. Kad niekas daugiau nematytų besiraitančių padarų. Tada tyliai išslinko iš kambario.

Sara tysojo miegamajame. Detektyvas, lova, puodelis ekspreso. Štai ir vasara. Tik gaila, kad lyja, o vienintelis stogas virš galvos – apšiurusios lūšnos. Belieka pasinerti į žmogžudystes...

Kažkas bilstelėjo. Dusliai, tik iš mandagumo.

-Ei, neapsimesk. Juk šviesa dega.

-Palauk, rengiuosi.

-Jau einuuu…

Rankena brakštelėjo. Tarpdury išdygo Maksas. Sara pašoko it įgelta.

-Aš sakiau, kad neitum!

-Oj.

-Ko reikia?

-Nieko ypatingo. Ką darai? – Maksas akimis perbėgo kambarį, ieškodamas, ko galėtų paprašyti.

-Skaitau. Nesimato? – varnaplaukė kilstelėjo knygą.

-Ką skaitai?

-Tu nežinosi. (… -autoriaus pavardė)

-Aha. Gal turi ką paskolint?

Sara nukorė kojas ir atsisėdo.

-Neturiu. Nebent susidomėtum “L’Officiel”.

-Kad jau toks platus pasirinkimas…- Maksas pamažu pasišalino iš tarpdurio, lyg gavęs leidimą judėti.

Pasisukiojęs aplink langą plumptelėjo ant laisvos lovos.

-Žurnalai lentynoj.

***

Čia nesibaigia, bet nespėjau daugiau  perrašyt. (:

Liquorice