Switchy

Po dekiu darėsi karšta, be jo – per vėsu, vilna šiurkšti, fotelis ankštas. Lotė nusisuko į atlošą ir suvyniojo gumulą antklodės po galva. Užsimerkė ir stengėsi gulėti ramiai. Juk buvo užmigusi! Nebuvo taip jau blogai...

Kažkur už nugaros pasigirdo pažįstamas „bzzzzz bzzzt bzzzt“. Tada tyla ir dar kartą. Lotė paslėpė ausį po ranka. Kažkas caktelėjo į kaktą. Ji pašoko, papurtė galvą, nusibraukė veidą. Juodas vabzdys apsuko ratą ir nutūpė ant užuolaidos. Mergina atsisėdo, apsidairė. Tingiai tiksėjo sieninis laikrodis. Rodė pusę keturių. Pro langus skverbėsi melsva prieblanda. O Lotė tik spoksojo priešais save. Kažkur toli toli, nedidelėje įlankoje dabar švartuojasi laivai, zuja žmonės, į laivus krauna dėžes arba lipa patys. Dar šiek tiek toliau snaudžia gatvė su eile namų iš kiekvienos pusės... O kažkur daug daug toliau jau tikriausiai pabudo didmiestis. Ar didmiesčiai apskritai miega..? Bet jai dar tikrai reikia. Akys lipo ir nenorėjo žiūrėti. Lotė atsikėlė, sustirusiais žingsniais patraukė į miegamąjį. Atsargiai pasuko rankeną, tikėdamasi, kad durys nepradės   girgždėti. Pravėrė nedidelį plyšį ir įsmuko. Pirma lova. Juoda ševeliūra, pasklidusi ant pagalvės, violetinė miego kaukė ir gėlėtas chalatas ant atkatės. O štai ir antroji, priešais apmusijusį langelį. Bet ką čia veikė dar vienas kauburys? Taikiai šnopavo nusisukęs į sieną. Lotė dirstelėjo iš arčiau. Maksas! Aišku.. Suirzusi apsisuko ir išsmuko atgal. Buvo per daug mieguista kad ilgai piktintųsi. Jau nebesistengdama elgtis tyliai, atidarė duris ir nugriuvo ant artimesnės lovos. Susisukoo į tą patį vilnonį dekį. Bent jau lova.

***

Eh, atsiprašau, kad nieko nevyksta. Parašiau pusę puslapio apie tai, kaip kažkas nuėjo nuo fotelio iki lovos ir atsigulė. Tobulėju...

Liquorice